Gebėjimas juokauti yra brangi dovana, kuri nėra suteikiama kiekvienam žmogui. Sugalvoti gerą, šmaikštų pokštą visai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš šalies. Čia yra tipiškas pavyzdys: rašytojų ir poetų yra daug, o humoristinių rašytojų yra daug kartų mažiau. Bet kurio žmogaus gyvenime gali atsirasti akimirka, kai reikia sugalvoti pokštą, nudžiuginti surinktą kompaniją, išsklaidyti kilusią įtampą ir nudžiuginti save ir kitus!
Naudojimo instrukcija
1
Juokas turėtų būti aiškus visiems dalyvaujantiems arba didelei daliai. Remdamiesi tuo, pasirinkite tinkamą temą. Žmonės neturėtų, klausydamiesi jūsų, mėginti išsiaiškinti: „Kas tai yra?“ Iš tikrųjų tokiu atveju jie aiškiai nejuokinsis.
2
Ypatingą dėmesį atkreipkite į tinkamą patiekimą. Kalbos aiškumas, intonacija, gestai, veido išraiškos - visa tai vaidina didžiulį vaidmenį. Net juokingiausias pokštas nesukels linksmybių, jei žmogus kalba neaiškiai, tada vis kartojasi, vartodamas parazitinius žodžius: „Uhhh
“, „ Taigi
“, „ Na
"ir panašiai. Ypač tokiu įtemptu veidu, tarsi išlaikytum sunkų egzaminą. Atsipalaiduok!
3
Geras pokštas šiek tiek panašus į talentingą detektyvą. Ten skaitytojas suspėja iki paskutinės akimirkos, bandydamas atspėti: kas yra nusikaltėlis? Ir 99% atvejų jis neatspėja teisingai. Lygiai taip pat ir su anekdotu: jūs turite suintriguoti auditoriją, sukelti tikrą susidomėjimą jais: kuo tai baigsis? Denoodas turėtų būti netikėtas, ypač po kruopščiai padarytos pauzės. Kuo didesnis efektas.
4
Jei pokšto metu reikia ką nors išsiaiškinti, paaiškinkite - darykite tai kuo trumpiau, netrukdomai, savo istorijos pradžioje ar viduryje.
5
Iškart sugalvotas pokštas, be pasiruošimo, apmąstymų, tai yra, ekspromtu, ypač sužavės žmones. Štai geras pavyzdys: kartą didysis mokslininkas Lomonosovas atsisėdo pailsėti ant parko suolelio. Eidavo nuostabiai apsirengęs auksakalys, kuris su panieka paklausė, žiūrėdamas į Lomonosovo kuklius, kartais sumuštus drabužius: „Ką, pone, lydi stipendija?“ - Ne, pone, kvailai atrodo! - akimirksniu atsiprašė Michailas Vasiljevičius, sukeldamas kitų juoko sprogimą. Visą kitą dieną visas Peterburgas pakartojo: „Ai taip, Lomonosovas!“
